Aštuonerius metus Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui šiuo metu priklauso dvi kebabinės. S. Uzunas neabejoja, kad tai tik pradžia. Jo planuose – dešimt visoje Lietuvoje veikiančių
„Sinano kebabai“ užkandinių ir verslo optimizacija. Ambicingasis turkas neabejoja, kad jam pasiseks.
„Svarbiausia, kad būtų noro ir užsispyrimo nepasiduoti net kai kažkas nepasiseka“, – sako S. Uzunas.
Jis puikiai žino, ką reiškia nudegti kuriant verslą. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Turėjęs penkias kebabines, šiuo metu S. Uzunas valdo tik dvi. Vieną buvo priverstas uždaryti, kitą parduoti, o trečioji praėjusiais metais netikėtai sudegė. Nors nuostoliai buvo dideli, pasak S. Uzuno, svarbiausia, kad nenukentėjo žmonės, o pinigai uždirbami.
Verslininkas tvirtina, kad nesėkmės užgrūdina ir suteikia dar daugiau motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų. Dabar S. Uzuno siekis – lietuvius supažindinti su tikrais turkiškais kebabais ir pristatyti naujos koncepcijos kebabines, kuriose patiekalai gaminami prie kliento akių, didelis dėmesys skiriamas maisto ir aptarnavimo kokybei.
„Man kelis kartus nepasisekė, bet aš nesustosiu. Kažką pradėjus, svarbu darbus pabaigti iki galo. Jeigu viskas pavyks pagal mano planą, dar iki šių metų pabaigos, atidarysiu 5-7 naujas kebabines“, – žada S. Uzunas.
Trečius metus Lietuvoje verslą kuriantis turkas neslepia, kad pirmąją savo kebabinę atidarė neturėdamas jokios verslo patirties ir nė vieno euro. Keletą metų padirbėjęs įvairių sostinės kebabinių virtuvėse, vyras nusprendė pats imtis verslo – atidaryti savo užkandinę.
Pirmosioms investicijoms jis pasiskolino 5 000 eurų iš draugų. Per trumpą laiką jam pavyko skolą grąžinti ir gana greitai užsitarnauti klientų simpatijas ir gerą vardą.
„Jei atvirai, pati pradžia buvo lengva. Sunkumai prasidėjo šiek tiek vėliau. Dirbau kasdien nuo 7 ryto iki 3 valandos nakties. Bet kai nori augti, kitaip neišeina“, – šypsosi turkas, iš karto žinojęs, kad ties viena kebabine neapsistos.
Antrai kebabinei atidaryti verslininkas finansavimo ieškojo pas alternatyvius kredituotojus. Iš „Credital verslui“ S. Uzunas verslo plėtrai metų laikotarpiui pasiskolino 10 000 eurų. Kai
paskola buvo beveik grąžinta, verslininkas iš „Credital verslui“ tolimesnei verslo plėtrai pasiskolino dar kartą.
„Norint plėsti verslą, skolintis būtina. Daryti tai iš savo asmeninių ar apyvartinėms lėšoms skirtų lėšų nėra protinga. Taupyti pačiam – taip pat ne išeitis. Per tą laiką, kol sutaupysi reikiamą sumą, pasiskolintus pinigus gali „įdarbinti“ ir iš jų uždirbi. Mano tikslas – atidaryti kuo daugiau kebabinių, nes kiekvienas naujas atidarytas restoranas – geriausia reklama. Žmonės tuomet mato ir galvoja: „Jie plečiasi, vadinasi, jiems viskas gerai klojasi, jie dirba sąžiningai, gamina kokybiškai maistą“, – sako S. Uzunas.
„Credital verslui“ – alternatyvų finansuotoją, teikiantį paskolas įmonėms jau nuo pirmųjų jų veiklos mėnesių, turkui rekomendavo finansų srityje dirbantis pažįstamas. S. Uzunui patiko, kad „Credital verslui“ paskolą jam suteikė labai greitai ir efektyviai.
„Pirmiausia dėl verslo paskolos kreipiausi į kelis šalies bankus. Bet jie paskolų jaunoms įmonėms neteikia. Todėl turėjau ieškoti kredituotojo, kuris galėtų lanksčiai, greitai ir paprastai suteikti paskolą. Per dieną užpildžiau paraišką, internetu pasirašiau sutartį ir jau kitą dieną mano sąskaitoje buvo pinigai. Be to, „Credital verslui“ palūkanos gerokai mažesnės nei specializuotuose paskolų bankuose“, – savo patirtimi dalijosi S. Uzunas.
Ar sunku užsieniečiui pradėti verslą Lietuvoje? Turkas purto galvą ir tikina, kad ne. Verslininkas įsitikinęs, kad planuojant ir palaipsniui judant į priekį, įmanoma susidoroti ir su painia biurokratija, ir kitais smulkiojo verslo atstovams kylančiais iššūkiais. Didžiausi jų Lietuvoje – darbuotojų trūkumas ir dideli mokesčiai.
„Šiuo metu rasti darbuotojus, kurie po pirmų kelių mėnesių, neišvažiuotų dirbti į užsienį labai sunku. Suprantu juos, užkandinėse darbas nėra lengvas, bet didelių algų mokėti nėra iš ko. Didelė žaliavų savikaina. Brangi nuoma. Dideli mokesčiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje kebabinę atidariusiam draugui taikomas tik 3 proc. PVM tarifas. Lietuvoje PVM tarifas – 21 proc., taip pat dar reikia mokėti ir pelno mokestį“, – lygino verslininkas.
Tiems verslininkams, kurie dvejoja ar verta skolintis verslo plėtrai, turkas verslininkas pataria: „Jeigu nori gerti šampaną, turi rizikuoti. Jeigu bijai, kad nepasiseks, kad negalėsi grąžinti verslo paskolos, tada iš viso neverta pradėti verslo. Tuomet eik dirbti kitam“.
---------------------------
Kreditavimo poreikis:
Investicijoms į naują įrangą ir plėtrai.
Paskolos dydis ir terminas:
- Pirma paskola – 10 000 EUR 1 metams.
- Antra paskola – 7 500 EUR 10 mėnesių.
Rezultatai:
✔️atidaryta nauja kebabinė;
✔️įsigyta nauja elektrinė įranga.
